Ar kada susimąstėte kaip veikia akys?

Mūsų akys nepaprastos, jos per dieną atlieka  apie 200 000 judesių ir gali atskirti 10 milijonų spalvų!

Ar kada susimąstėte, kaip veikia jūsų akys? Lengvai suprantamu būdu papasakosime apie akių struktūras ir jų funkcijas ir kaip tu matai pasaulį.

Akis yra dvišalis ir sferinis organas. Kai žiūrite į objektą, šviesa atsispindi nuo jo ir pro rageną patenka į jūsų akį. Ragena yra skaidri ir skaidri. Jis sufokusuoja šviesą taip, kad vaizdas patenka į tinklainę akies gale. Ragena susideda iš 5 sluoksnių, kurių kiekvienas atlieka savo funkciją:

1. Epitelio sluoksnis yra išorinis sluoksnis, jis turi regeneracinių savybių ir gali greitai atsinaujinti. Jis veikia kaip apsauginis barjeras bakterijoms, jos nuplaunamos ašaromis.

2. Bowmano membrana susideda iš netaisyklingai išsidėsčiusių kolageno skaidulų, ji gerai atspari sužalojimams, tačiau silpnai atspari infekcijai.

3. Stroma yra viduriniame sluoksnyje, yra skaidri ir yra storiausia ragenos dalis. Jį sudaro jungiamojo audinio plokštelės, užtikrinančios ragenos skaidrumą ir kreivumą.

4. Desceme sluoksnis yra patvarus, atsinaujina ir turi gerą bakterijų apsaugą.

5. Endotelio sluoksnį sudaro viename sluoksnyje išsidėsčiusios šešiakampės ląstelės, kurios niekada neatsinaujina, o ląstelių defektus pakeičia kitos ląstelės, prarandančios formą ir plečiančios. Jis palaiko reikiamą skysčių balansą, kad ragena būtų skaidri.

Po to šviesa pro vyzdį patenka į ciliarinį kūną, kur cirkuliuoja akispūdis, palaiko akispūdį.

Akies dalis, kurią galima pamatyti geriau, yra rainelė, ji yra unikali kiekvienam iš mūsų ir lemia žmogaus akių spalvą.

Juoda apskrita anga rainelėje yra vyzdys. Vyzdys kontroliuoja į akį patenkančios šviesos kiekį susiaurėdamas ir išsiplėsdamas. Tai vadinama vyzdžio refleksu.

Už vyzdžio yra struktūra, vadinama lęšiu. Jis yra lankstus. Objektyvas padeda fokusuoti į skirtingais atstumais esančius objektus, automatiškai koreguodamas jo formą priklausomai nuo to, kur žiūrite – toli ar arti.

Lęšyje yra ciliariniai raumenys. Jie laiko lęšį vietoje ir padeda reguliuoti regėjimą artimoje ar toli, kai jis įsitempia arba atsipalaiduoja.

Kai ciliarinis raumuo atsipalaiduoja, lęšiukas tampa plokštesnis, todėl galite matyti objektus tolumoje. Kai ciliarinis raumuo įsitempia, lęšiukas tampa storesnis ir matosi šalia esantys objektai.

Kadangi priekinės akies dalys yra išlenktos, jos surenka šviesos spindulius, kad tinklainėje susidarytų apverstas vaizdas. Smegenys teisingai pasuka šį vaizdą.

Kai šviesa praeina pro lęšį, ji patenka į stiklakūnį. Tai į gelį panašus skystis, kuris padeda išlaikyti akies formą ir pritvirtina tinklainę prie akies užpakalinės dalies. Tinklainė yra šviesai jautrus sluoksnis, esantis akies gale. Jį sudaro milijonai nervinių ląstelių, vadinamų strypais ir kūgiais. Kai visos nervinės ląstelės susilieja, jos sudaro regos nervą.

Kūgiai yra susitelkę nedidelėje tinklainės dalyje, vadinamoje geltonąja dėme. Dėmė suteikia išsamią viziją, leidžiančią atpažinti spalvas, žmonių veidus ir skaityti. Akių obuoliai yra atsakingi už jūsų regėjimą šviesiu paros metu. Yra trijų tipų lemputės, kurių kiekviena atsakinga už skirtingą šviesos bangos ilgį – raudona, žalia ir mėlyna.

Strypai dedami aplink geltonosios dėmės sritį iki išorinės tinklainės ribos. Jie užtikrina periferinį matymą ir leidžia aptikti judėjimą bei padėti matyti prieblandoje.

Strypai ir strypai surenka šviesos bangas tinklainėje ir paverčia jas elektriniais impulsais.

Regos nervas siunčia šiuos impulsus į smegenis, kur jie apdorojami ir paverčiami vaizdais, kuriuos matome nuo pabudimo iki to momento, kai užmerkiame akis ir einame miegoti.